Dantenų recesija: kodėl atsitraukia dantenos, kaip gydoma ir ką tai reiškia implantacijai?

Pastebėjote, kad dantys atrodo ilgesni, atsidengė jų šaknys ar atsirado jautrumas temperatūros pokyčiams? Tai gali būti dantenų recesija – būklė, kurią gali lemti netinkama burnos priežiūra, periodonto ligos, dantų padėtis, plonas audinių fenotipas ar individualios anatominės ypatybės. „Implantacija.lt“ odontologijos klinikų specialistai plačiau aptaria, kaip atpažinti recesiją, kokie gydymo būdai taikomi bei kodėl ši problema itin svarbi ruošiantis dantų implantacijai.

Dantenų recesija – tai dantenų krašto pasislinkimas danties šaknies kryptimi, dėl kurio atsidengia dalis šaknies paviršiaus. Ji gali atsirasti prie vieno danties, kelių gretimų dantų arba būti išplitusi didesnėje burnos dalyje. Kadangi pokyčiai neretai vyksta lėtai, žmogus ne visuomet iš karto pastebi pasikeitusią dantenų liniją.

Danties šaknies paviršius nėra padengtas emaliu taip, kaip matoma vainiko dalis, todėl atsidengus šakniai gali padidėti danties jautrumas, atsirasti diskomfortas valant ar valgant, o kai kuriais atvejais – didesnė šaknies paviršiaus ėduonies rizika. Dėl to atsitraukusias dantenas svarbu vertinti ne vien kaip estetinį pokytį.

Vienos universalios dantenų recesijos priežasties nėra – dažniausiai jos atsiradimui įtakos turi keli tarpusavyje susiję veiksniai. Recesija gali formuotis dėl uždegiminių periodonto ligų, mechaninio dantenų krašto dirginimo, individualios audinių anatomijos ar dantų padėties žandikaulyje. Kai kuriais atvejais svarbus ne vienas konkretus veiksnys, o jų derinys, todėl prieš pasirenkant gydymą būtina įvertinti ne tik matomą dantenų atsitraukimą, bet ir visą periodonto bei aplinkinių audinių būklę.

• Periodonto audinių ligos. Ilgalaikis dantenų ir gilesnių periodonto audinių uždegimas gali lemti dantį supančių struktūrų bei žandikaulio kaulo nykimą. Progresuojant periodontitui, keičiasi dantenų padėtis, todėl atsitraukęs jų kraštas yra vienas akivaizdžiausių požymių.

• Netinkama dantų valymo technika. Per stiprus spaudimas, agresyvūs horizontalūs judesiai ar per kietas dantų šepetėlis ilgainiui gali mechaniškai dirginti dantenų kraštą. Ypač jautriose vietose toks nuolatinis poveikis prisideda prie audinių atsitraukimo.

• Plonas minkštųjų audinių fenotipas. Kai kurių žmonių dantenos ir jas palaikantis kaulas natūraliai yra plonesni. Tokie audiniai gali būti jautresni mechaninei apkrovai, uždegimui ar dantų padėties pokyčiams.

• Netaisyklinga dantų padėtis. Jeigu dantis yra pasislinkęs į išorinę žandikaulio pusę arba jo šaknis yra arti kaulo krašto, aplink jį gali būti mažiau atraminių audinių. Tokiose vietose dantenų kraštas būna mažiau stabilus.

• Dantų judėjimas gydymo metu. Ortodontinis gydymas savaime nebūtinai sukelia dantenų recesiją, tačiau reikšmės turi pradinė dantų padėtis, žandikaulio kaulo anatomija, audinių storis ir planuojama judėjimo kryptis.
• Pasikartojanti mechaninė trauma. Dantenų kraštą gali veikti ir kiti nuolat pasikartojantys dirgikliai ar individualūs burnos įpročiai. Jeigu ta pati vieta ilgą laiką traumuojama, minkštieji audiniai palaipsniui keičiasi.

Specialistas profilaktinės apžiūros metu įvertina dantenų liniją, recesijos mastą, periodonto būklę, dantų padėtį, burnos higieną ir galimus rizikos veiksnius. Esant poreikiui atliekami rentgenologiniai tyrimai, kadangi svarbu nustatyti ne tik tai, kiek dantenos yra atsitraukusios. Gydymo pasirinkimui reikšmės turi ir minkštųjų audinių storis, keratinizuotų dantenų kiekis, tarpdantinių audinių būklė, atsidengusios šaknies paviršius bei pati recesijos priežastis.

Dantenų recesijos gydymas priklauso nuo jos priežasties, išplitimo, simptomų ir aplinkinių audinių būklės. irmiausia siekiama pašalinti arba kontroliuoti veiksnius, galinčius skatinti tolesnį dantenų atsitraukimą. Jeigu recesija progresuoja, sukelia ryškų jautrumą ar estetinį diskomfortą, gali būti svarstomas chirurginis minkštųjų audinių gydymas.

• Dantų valymo technikos koregavimas. Jeigu dantenų atsitraukimą skatina per stiprus mechaninis poveikis, svarbu koreguoti dantų valymo techniką ir pasirinkti tinkamas burnos priežiūros priemones.

• Periodonto ligų gydymas. Jeigu nustatomas gingivitas ar periodontitas, pirmiausia kontroliuojamas uždegimas ir bakterinės apnašos. Tik stabilizavus periodonto būklę galima toliau spręsti, ar reikalinga papildoma minkštųjų audinių korekcija.

• Dantų jautrumo mažinimas. Atidengus šaknies paviršių, dantis gali tapti jautrus šalčiui, karščiui ar prisilietimui. Atsižvelgiant į situaciją, parenkamos jautrumą mažinančios dantų pastos, profesionalios priemonės ar kiti metodai.
• Dantenų plastika. Kai siekiama padengti atsidengusį danties šaknies paviršių, padidinti minkštųjų audinių storį ar sustiprinti konkrečią dantenų zoną, gali būti atliekama dantenų plastika. Šis metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į recesijos tipą.

Pacientai terminą „dantenų priauginimas“ dažniausiai vartoja kalbėdami apie minkštųjų audinių augmentaciją arba transplantaciją. Procedūros tikslas gali būti padidinti dantenų audinių storį ar plotį, sustiprinti konkrečią sritį arba, kai tai įmanoma, padengti dalį atsidengusio danties šaknies. Tam gali būti naudojamas paties paciento audinys, paimtas iš gomurio srities, arba tam tikrais atvejais kitos gydytojo parinktos medžiagos ir chirurginės technikos. Vienas dažniau naudojamų metodų – jungiamojo audinio transplantacija.

Planuojant dantų implantaciją svarbu įvertinti ne tik žandikaulio kaulo kiekį, bet ir dantenų bei gleivinės būklę, jų storį, keratinizuotų audinių kiekį, būsimo protezo poziciją ir estetinius tikslus. Jeigu audiniai yra ploni ar jų nepakanka, gali padidėti recesijos rizika ir būti sudėtingesnė ilgalaikė priežiūra, todėl gydymo planas turėtų apimti visos būsimos implanto vietos kietųjų ir minkštųjų audinių įvertinimą.

Minkštųjų audinių plastika prieš implantaciją gali būti svarstoma tuomet, kai būsimo implanto vietoje audiniai yra labai ploni, jų nepakanka norimam rezultatui pasiekti arba reikia suformuoti stabilesnę minkštųjų audinių zoną. Tai ypač aktualu estetinėse zonose, kur būsimo implanto ir protezo rezultatas priklauso ne tik nuo kaulo, bet ir nuo dantenų kontūro.

Ne visų dantenų recesijos atvejų galima visiškai išvengti, nes jų atsiradimui įtakos turi ne tik kasdieniai įpročiai, bet ir individuali anatomija, dantenų storis bei dantų padėtis. Vis dėlto dalį rizikos veiksnių galima kontroliuoti tinkamai prižiūrint burną, vengiant nuolatinės mechaninės traumos ir reguliariai tikrinant periodonto būklę. Ypač svarbu laiku pastebėti pakitusią dantenų liniją ar naujai atsiradusį jautrumą, kad būtų galima įvertinti, ar recesija progresuoja. Norėdami apsaugoti dantenas:

• dantis valykite švelniai, vengdami per didelio spaudimo;
• rinkitės minkštą dantų šepetėlį arba tinkamai naudojamą elektrinį šepetėlį;
• kasdien kruopščiai išvalykite tarpdančius;
• reguliariai atlikite profesionalią burnos higieną;
• į gydytoją kreipkitės pastebėję pasikeitusią dantenų liniją ar padidėjusį dantų jautrumą;
• prieš ortodontinį gydymą ar implantaciją įvertinkite periodonto ir minkštųjų audinių būklę.

Dantenų recesija gali vystytis skirtingai – vieniems pacientams ji ilgą laiką beveik nesukelia nepatogumų, kitiems palaipsniui progresuoja, tampa jautrumo ir estetinio diskomforto priežastimi. Kadangi dantenų atsitraukimo priežastys, eiga bei gydymo poreikis kiekvienu atveju skiriasi, pacientams dažnai kyla pačių įvairiausių klausimų apie šios būklės pokyčius, kasdienę priežiūrą, galimus gydymo sprendimus. Į dalį jų galima atsakyti tik individualiai įvertinus periodonto, dantų ir aplinkinių audinių būklę, tačiau yra ir bendrų principų, padedančių geriau suprasti, ko tikėtis susidūrus su dantenų recesija.

Jeigu pastebėjote atsitraukusias dantenas, atsidengusias dantų šaknis ar planuojate implantaciją, verta pirmiausia įvertinti periodonto audinių būklę. Vilniuje galite kreiptis į odontologijos kliniką „Skaitmeninės šypsenos“, o Kaune – į „Senamiesčio kliniką“ arba Tomo Andziulio odontologijos kliniką.