Dantų implantai ir lėtinės ligos: diabetas, hipertenzija ir kiti veiksniai

Ne kiekviena lėtinė liga yra kliūtis dantų implantams – tačiau kai kurios iš jų reikalauja ypatingo dėmesio tiek prieš operaciją, tiek gijimo laikotarpiu. Žemiau aptariame penkias dažniausiai pasitaikančios būkles, apie kurias gydytojas odontologas turi žinoti iš anksto, kad galėtų tinkamai įvertinti riziką bei parengti saugų gydymo planą.

Nekontroliuojama hiperglikemija sutrikdo imuninę funkciją, lėtina žaizdų gijimą ir mažina kaulų regeneracijos procesą – visa tai tiesiogiai veikia implanto oseointegraciją. Sergant gerai kontroliuojamu diabetu, implantacija laikoma kliniškai priimtinu sprendimu, tačiau pacientams su aukštu HbA1c rodikliu nesėkmės rizika yra žymiai didesnė (Tawil et al., 2008).

Nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis operacijos metu gali padidinti kraujavimo riziką ir komplikuoti vietinės anestezijos veikimą, nes adrenalinas, naudojamas anestezijos preparatuose, gali sukelti trumpalaikį kraujospūdžio šuolį. Prieš bet kokią odontologinę operaciją kraujospūdis turi būti stabiliai kontroliuojamas, o gydytojas informuotas apie visus vartojamus antihipertenzinius vaistus (Scully, 2014).

Sumažėjęs kaulų tankis gali tiesiogiai paveikti implanto pirminį stabilumą ir ilgalaikę integraciją. Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad osteoporozei gydyti dažnai skiriami bisfosfonatai ar denosumabas – preparatai, siejami su žandikaulio osteonekrozės rizika po chirurginių procedūrų. Dėl šių priežasčių, prieš planuojant implantaciją, svarbu atlikti išsamų pacientų vertinimą, atliekant reikiamus kaulų tankio tyrimus bei išsamią medikamentinę anamnezę (Scully, 2014).

Lėtinė inkstų liga sutrikdo kalcio ir fosforo apykaitą, mažina kaulų tankį ir slopina imuninę sistemą, todėl gijimo procesas po implantavimo gali būti žymiai lėtesnis. Dėl sutrikdytos vaistų apykaitos taip pat reikia ypatingai atidžiai parinkti antibiotikus ir skausmą malšinančius preparatus po operacijos (Yuan et al., 2017).

Pacientai, gydyti spinduline terapija galvos ir kaklo srityje, susiduria su osteoradionekrozės rizika – būkle, kai apšvitintas kaulas praranda gebėjimą tinkamai gyti po chirurginės intervencijos. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad implantų nesėkmės rizika pacientams, turėjusiems spindulinę terpaiją, yra beveik tris kartus didesnė.

Lėtinė liga – tai ne kliūtis implantacijai, o tiesiog veiksnys, kurį reikia įvertinti. Mūsų gydytojai turi patirties dirbant su įvairiais klinikiniais atvejais, todėl galite būti ramūs. Jeigu svarstote apie dantų atkūrimą implantais, susisiekite su mumis, atsakysime į visus jūsų klausimus bei kartu rasime tinkamiausią sprendimą.

• Chambrone, L., Mandia, J., Shibli, J. A., Romito, G. A. & Abrahao, M. (2013). Dental implants installed in irradiated jaws: a systematic review. Journal of Dental Research.
• Scully, C. (2014). Medical Problems in Dentistry (7th ed.). Churchill Livingstone.
• Tawil, G., Younan, R., Azar, P. & Sleilati, G. (2008). Conventional and advanced implant treatment in the type II diabetic patient: surgical protocol and long-term clinical results. International Journal of Oral & Maxillofacial Implants, 23(4), 744–752.
• Yuan, Q., Xiong, Q. C., Gupta, M., López-Pintor, R. M., Chen, X. L., Seriwatanachai, D., Densmore, M., Man, Y. & Gong, P. (2017). Dental implant treatment for renal failure patients on dialysis: a clinical guideline. International Journal of Oral Science, 9(3), 125–132.