Dantų implantai ir vaistai: ką svarbu pranešti gydytojui?

Prieš atliekant dantų implantų operaciją, gydytojas odontologas visada atlieka išsamią paciento anamnezę – pasiteirauja apie turimas ligas, alergijas ir vartojamus medikamentus. Tai nėra formalumas, kadangi tam tikri vaistai gali turėti tiesioginės įtakos implantacijos eigai ir galutiniam rezultatui. Svarbu suprasti, kad net ir kasdien vartojami, iš pažiūros nekenksmingi preparatai gali kelti riziką chirurginės procedūros metu. Gyd. odontologui būtina žinoti apie visus vartojamus vaistus, kadangi kai kurie iš jų gali:

• sutrikdyti kraujo krešėjimą ir padidinti kraujavimo riziką operacijos metu;
• sulėtinti kaulų regeneraciją, todėl implantas gali neprigyti;
• sąveikauti su anestetikais ar antibiotikais, skiriamais po operacijos;
• slopinti imuninę sistemą, didinant infekcijos riziką;
• sukelti burnos sausumą (kserostomiją), kuris neigiamai veikia gijimą.

Planuojant dantų implantaciją, svarbu žinoti, kad tam tikros vaistų grupės gali turėti tiesioginės įtakos implanto prigijimui. Antikoaguliantai, bisfosfonatai, imunosupresantai, kortikosteroidai ir biologiniai vaistai – tai grupės, apie kurias gydytojas odontologas turi žinoti iš anksto, kad galėtų tinkamai įvertinti riziką ir pritaikyti gydymo planą kiekvienam pacientui individualiai.

Kraujo krešėjimą mažinantys vaistai – warfarinas, rivaroksabanas, klopidogrelis ar net kasdien vartojamas aspirinas – gali žymiai pailginti kraujavimo laiką operacijos metu. Chirurginės operacijos metu pasireiškiantis nekontroliuojamas kraujavimas gali komplikuoti tiek pačią procedūrą, tiek vėlesnį gijimą. Gydytojas kartu su gyd. kardiologu ar šeimos gydytoju sprendžia, ar galima laikinai koreguoti dozę, to jokiu būdu negalima daryti savarankiškai (Doonquah, 2012).

Vaistai nuo osteoporozės – alendronatas, ibandronatas, zolendronatas – kaupiasi kauluose ir išlieka juose daugelį metų. Jų vartojimas, ypač į veną leidžiamų formų, susijęs su rimta komplikacija – žandikaulio osteonekroze, kai kaulas po chirurginio poveikio nebegali tinkamai gyti. Ši būklė sunkiai gydoma, todėl bisfosfonatus vartojantys ar vartoję pacientai apie tai turi informuoti gyd. odontologą dar prieš planuojant implantaciją (Marx, 2003).

Vaistai, slopinantys imuninę sistemą – ciklosporinas, metotreksatas, azatioprinas – dažniausiai skiriami po organų transplantacijos arba sunkių autoimuninių ligų atveju. Susilpnėjusi imuninė sistema negali tinkamai apsaugoti žaizdos nuo bakterijų, todėl po dantų implantacijos išauga infekcijos rizika ir gali sutrikti oseointegracija – procesas, kurio metu implantas suauga su kaulu (Scully, 2007).

Ilgalaikis steroidinių vaistų vartojimas – prednizolono, deksametazono ar metilprednizolono – slopina kaulų regeneraciją ir mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Pacientams, ilgą laiką gydomiems kortikosteroidais, gijimo procesas po dantų implantacijos gali būti žymiai lėtesnis, o rizika, kad implantas neprigis, didesnė (Chrcanovic, 2016).

Daugelis pacientų mano, kad maisto papildai nėra tokie svarbus, kad prieš svarbias procedūras reikėtų apie juos pranešti gydytojui. Tačiau kai kurie natūralūs preparatai gali turėti reikšmingos įtakos kraujo krešėjimui ir gijimo procesui po dantų implantacijos.

• Vitaminas E. Didelėmis dozėmis vartojamas vitaminas E pasižymi antitrombocitiniu poveikiu – jis slopina trombocitų sukibimą ir gali pailginti kraujavimo laiką operacijos metu. Paprastai vertėtų jo vartojimą nutraukti likus bent dviems savaitėms iki procedūros.
• Česnako ekstraktas. Česnako preparatuose esantis alicinas gali sustiprinti antikoaguliantų poveikį. Kliniškai patvirtinta, kad pacientams, vartojantiems kraujo krešėjimą mažinančius vaistus kartu su česnako ekstraktu, kraujavimo rizika operacijos metu yra didesnė (Ang-Lee et al., 2001, JAMA).
• Jonažolė. Šis preparatas aktyvina CYP450 kepenų fermentus ir taip pagreitina kitų vaistų, įskaitant antibiotikus ir kai kurias anestezijos priemones, metabolizmą – dėl to jų koncentracija kraujyje gali sumažėti iki neveiksmingos.

Jeigu planuojate dantų implantaciją ir vartojate kokių nors vaistų ar maisto papildų – nedelskite ir iš anksto pasitarkite su mūsų klinikų gydytojais. Kuo daugiau informacijos turėsime prieš procedūrą, tuo saugiau ir sklandžiau ji praeis. Susisiekite su mumis ir kartu surasime sprendimą, tinkamiausią jums.

• Ang-Lee, M. K., Moss, J. & Yuan, C. S. (2001). Herbal medicines and perioperative care. JAMA, 286(2), 208–216.
• Chrcanovic, B. R. (2016). Diabetes and oral implant failure: a systematic review. Journal of Dental Research.
• Doonquah, L. (2012). Oral surgery for patients on anticoagulant therapy. Dental Clinics of North America.
• Marx, R. E. (2003). Pamidronate (Aredia) and zoledronate (Zometa) induced avascular necrosis of the jaws. Journal of Oral and Maxillofacial Surgery.
• Ruggiero, S. L. (2014). Medication-related osteonecrosis of the jaw. Journal of Oral and Maxillofacial Surgery.
• Scully, C. (2007). Medical Problems in Dentistry. Churchill Livingstone.