Išimami protezai ar dantų implantai – kuris sprendimas patikimesnis ilgalaikėje perspektyvoje?

Išimamas protezas – tai konstrukcija, skirta atkurti prarastų dantų funkciją ir estetiką, kai implantacija nėra galima arba pasirenkamas konservatyvesnis gydymo būdas. Šie protezai remiasi į dantenas ir (arba) likusius natūralius dantis, o jų stabilumas priklauso nuo žandikaulio anatomijos bei bendros burnos ertmės būklės.

• Dalinis išimamas protezas – taikomas, kai burnoje dar yra likusių dantų.
• Pilnas išimamas protezas – naudojamas visiškai netekus visų vieno ar abiejų žandikaulių dantų.
• Lankinis protezas – tvirtesnė dalinio protezo versija, užtikrinanti geresnį stabilumą.
• Išimamas protezas ant implantų – konstrukcija, kuri, tvirtinama prie implantų, užtikrina geresnę funkciją.

Dantų implantas – tai į žandikaulio kaulą chirurginiu būdu sriegiamas danties šaknies pakaitalas, kuris tampa tvirta atrama nuolatinei konstrukcijai. Ant implanto gali būti tvirtinamas vieno danties vainikėlis, kelių dantų tiltas arba fiksuotas pilno žandikaulio protezas, atkuriantis visą dantų eilę. Tokios restauracijos užtikrina kokybišką kramtymo funkciją, patikimą stabilumą bei natūralesnį pojūtį lyginant su išimamomis konstrukcijomis.

Vienas svarbiausių skirtumų tarp išimamų protezų ir ant implantų fiksuojamų restauracijų yra jų stabilumas. Tradiciniai protezai remiasi į gleivinę bei likusius dantis, todėl jų laikymasis priklauso nuo anatominės situacijos, protezo prisitaikymo prie audinių. Net ir gerai pagamintos plokštelės gali judėti kalbant ar valgant kietesnį maistą, sukelti gleivinės dirginimą. Tuo tarpu ant implantų fiksuoti protezai užtikrina ženkliai didesnį stabilumą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ant implantų fiksuojami protezai yra siejami su didesniu pacientų pasitenkinimu, geresne kramtymo funkcija ir aukštesniais su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodikliais, lyginant su tradiciniais pilnais išimamais protezais [1]. Dėl stabilesnės atramos pacientai dažniau jaučiasi užtikrintai socialinėse situacijose, rečiau patiria diskomfortą.

Renkantis protezo rūšį, vienas svarbiausių kriterijų išlieka kramtymo efektyvumas, lemiantis maisto pasirinkimą, mitybos kokybę ir bendrą paciento komfortą. Tradiciniai pilni išimami protezai remiasi į gleivinę, todėl jų stabilumas kramtant yra ribotas, o apkrova tenka minkštiesiems audiniams. Tuo tarpu ant implantų fiksuojami protezai užtikrina didesnį stabilumą ir efektyvesnį kramtymą.

Netekus dantų, žandikaulio kaulas pradeda natūraliai nykti – šis procesas vadinamas alveolinio kaulo rezorbcija. Kai dantų šaknys nebeperduoda kramtymo jėgų į kaulą, tai ilgainiui lemia kaulo aukščio ir pločio mažėjimą. Naudojant tradicinius pilnus išimamus protezus, apkrova perduodama daugiausia per gleivinę, todėl kaulas nėra stimuliuojamas taip, kaip esant natūraliems dantims ar implantams.

Protezai, fiksuojami ant implantų veikia kitu principu – kramtymo jėgos per implantą perduodamos tiesiogiai į kaulinį audinį. Klinikiniai tyrimai rodo, kad pacientams, turintiems ant implantų fiksuotus protezus, alveolinio kaulo aukščio sumažėjimas yra mažesnis [2].

Kiekvienas klinikinis atvejis yra individualus – tai priklauso nuo žandikaulio kaulo būklės, bendros sveikatos, lūkesčių ir ilgalaikių tikslų. Tik išsami konsultacija ir 3D radiologinė diagnostika leidžia objektyviai įvertinti galimybes, parenkant optimalų gydymo planą.

Šaltiniai

• [1] Sivaramakrishnan G., Sridharan K. Comparison of implant-supported mandibular overdentures and conventional dentures on quality of life: a systematic review and meta-analysis. Journal of Prosthodontic Research. 2018;62(1):1–9.
• [2] Wright P. S., Glantz P. O., Randow K., Watson R. M. The effects of fixed and removable implant-stabilized prostheses on posterior mandibular residual ridge resorption. Clinical Oral Implants Research. 2002;13(2):169–174.