Parodontozė (periodontitas): dantų netekimo rizika ir implantacijos galimybės

Kas yra parodontozė (periodontitas)? Sužinokite apie simptomus, gydymą, dantų netekimo riziką ir dantų implantacijos galimybes, susidūrus su šia liga.

Dantų implantai

Parodontozė (dar vadinama periodontitu) – lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti periodonto audinius ir ilgainiui galinti sukelti dantų paslankumą, o pažengusiais atvejais netgi jų praradimą. Vis dėlto tai nebūtinai užkerta kelią implantacijai, todėl prieš planuojant šią procedūrą svarbu įvertinti savo burnos ertmės būklę, skirti tinkamą gydymą bei individualiai parinkti tinkamiausią prarastų dantų atkūrimo būdą. „Implantacija.lt“ odontologijos klinikų specialistai dalinasi, ką pacientams svarbu žinoti.

Kas yra periodontitas ir kaip jis vystosi?

Periodontitas – tai liga, pažeidžianti periodonto audinius (dantenas, raiščius, žandikaulio kaulą), kurie padeda išlaikyti dantį stabilų. Dažniausiai ji prasideda nuo dantenų uždegimo, kurį sukelia ties dantenų kraštu besikaupiančios bakterinės apnašos. Negydomas uždegimas palaipsniui plinta į gilesnius audinius: formuojasi periodonto kišenės, pažeidžiami dantį laikantys audiniai ir gali pradėti nykti žandikaulio kaulas. Ligai progresuojant dantys tampa paslankūs.

Kokie yra parodontozės simptomai?

Parodontozė gali ilgą laiką vystytis nesukeldama ryškaus skausmo ar kitų nemalonių pojūčių. Dėl to pirmieji ligos požymiai neretai nuvertinami arba pastebimi tik profilaktinės gydytojo odontologo apžiūros metu. Vis dėlto tam tikri dantenų, dantų ir juos supančių audinių pokyčiai gali signalizuoti apie prasidėjusį arba jau progresuojantį periodontitą, todėl svarbu atkreipti dėmesį į:

  • dantenų kraujavimą valant dantis ar naudojant tarpdančių siūlą;
  • paraudusias, paburkusias ar jautrias dantenas;
  • dantenų atsitraukimą ir dėl to vizualiai pailgėjusius dantis;
  • nuolatinį nemalonų burnos kvapą;
  • pūlingas išskyras iš periodonto kišenių;
  • didėjančius tarpus tarp dantų;
  • pasikeitusią dantų padėtį;
  • dantų paslankumą ar klibėjimą.

Kodėl išsivysto periodontitas?

Periodontito vystymasis glaudžiai susijęs su bakterinėmis dantų apnašomis, tačiau ligos atsiradimą ir progresavimo greitį gali lemti daugiau veiksnių. Riziką didina nepakankama burnos higiena, rūkymas, genetika, kai kurios sisteminės ligos (pavyzdžiui, nepakankamai kontroliuojamas cukrinis diabetas, tam tikri vaistai, imuninės sistemos problemos), individuali organizmo uždegiminė reakcija į bakterijas. Todėl du žmonės, kurių burnos higienos įpročiai atrodo panašūs, nebūtinai susidurs su vienoda ligos eiga.

Kaip periodontitas skatina dantų netekimą?

Sveiką dantį žandikaulyje stabiliai laiko jį supantys audiniai ir alveolinis kaulas. Progresuojant periodontitui, lėtinis uždegimas lemia šių atraminių struktūrų irimą. Gilėja periodonto kišenės, mažėja kaulo, todėl dantis palaipsniui praranda atramą. Iš pradžių žmogus gali pastebėti tik kraujuojančias ar atsitraukiančias dantenas, vėliau atsiranda dantų paslankumas, keičiasi jų padėtis, tarp dantų formuojasi didesni tarpai. Pažengus ligai dantis gali tapti toks paslankus, kad jo prognozė būna nepalanki ir išsaugoti jo nebeįmanoma.

Kaip atliekamas periodontito gydymas?

Periodontito gydymas planuojamas individualiai, nes jo eiga priklauso nuo ligos stadijos, pažeistų dantų skaičiaus, periodonto kišenių gylio, kaulo būklės, kitų klinikinių veiksnių. Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti bakterijų kiekį, suvaldyti uždegimą ir sustabdyti arba kiek įmanoma sulėtinti tolesnį dantį laikančių audinių nykimą. Ankstyvesnėse ligos stadijose dažnai pakanka konservatyvių gydymo priemonių, tačiau pažengusiais atvejais gali prireikti sudėtingesnių periodontologinių procedūrų.

  • Profesionali burnos higiena. Gydymas dažnai pradedamas nuo minkštųjų apnašų ir dantų akmenų pašalinimo nuo dantų paviršių bei dantenų krašto. Kartu įvertinami paciento burnos priežiūros įpročiai, parenkamos tinkamos priemonės ir paaiškinama, kaip efektyviai valyti dantis bei tarpdančius namuose.
  • Giluminis šaknų valymas. Kai uždegimas yra išplitęs giliau ir susiformavusios periodonto kišenės, valomos po dantenomis esančios apnašos ir akmenys, apdorojami dantų šaknų paviršiai. Šios procedūros tikslas – sumažinti bakterijų kiekį sunkiau pasiekiamose vietose, padėti slopinti uždegimą.
  • Pažengusio periodontito gydymas. Esant didesniam periodonto audinių ar žandikaulio kaulo pažeidimui gali būti taikomos papildomos periodontologinės procedūros, parenkamos pagal konkrečią klinikinę situaciją. Jeigu dalies dantų prognozė yra labai nepalanki, jų išsaugoti gali būti nebeįmanoma.

Ar galima implantuoti sergant periodontitu?

Prieš implantaciją gydytojas įvertina likusių dantų ir dantenų būklę, uždegimo aktyvumą, žandikaulio kaulo kiekį ir kokybę, paciento burnos higieną, bendrą sveikatos būklę bei kitus rizikos veiksnius. Kai periodontitas suvaldytas ir pacientas gali tinkamai prižiūrėti burną, implantacija gali būti svarstoma kaip vienas prarastų dantų atkūrimo būdų. Vis dėlto anksčiau periodontitu sirgusiems pacientams ypač svarbi ilgalaikė priežiūra, nes jų rizikos profilis gali skirtis nuo periodonto ligomis nesirgusių pacientų.

Ar periodontitas ir periimplantitas yra tas pats?

Šių dviejų būklių nereikėtų painioti. Periodontitas pažeidžia natūralų dantį supančius audinius, o periimplantitas vystosi aplink jau įsriegto dantų implanto audinius. Jeigu jau turite implantų, verta atskirai žinoti, kokie požymiai gali signalizuoti apie aplink juos besivystantį uždegimą ir kaip mažinti jo riziką. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje: „Periimplantitas – pavojinga komplikacija po dantų implantacijos“.

Ką svarbu žinoti prieš planuojant implantaciją?

Jeigu dantų netekote dėl periodontito, svarbu gydytojui pasakyti apie ankstesnį periodontologinį gydymą ir ligos eigą. Konsultacijos metu gali būti atliekamas klinikinis ištyrimas, vertinamas likęs kaulas, dantenų būklė bei likusių natūralių dantų prognozė. Kartais dėl ilgą laiką progresavusio periodontito žandikaulio kaulo kiekis implantacijai būna nepakankamas. Tokiu atveju gydytojas įvertina, ar reikalingos papildomos procedūros ir kokia gydymo seka būtų tinkamiausia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie periodontitą

Sužinojus apie periodontitą dažnai kyla labai praktinių klausimų: ar pažeistus dantis dar galima išsaugoti, ar atsitraukusios dantenos atsistato, kaip liga veikia kitus odontologinius gydymo būdus ir ko tikėtis ilgalaikėje perspektyvoje. Atsakymai priklauso nuo individualios burnos būklės, tačiau tam tikri principai padeda geriau suprasti, kokie sprendimai gali būti svarstomi bei kodėl periodonto būklę verta įvertinti prieš planuojant kitą odontologinį gydymą.

Ar klibantį dantį dėl periodontito visada reikia šalinti?

Danties paslankumas savaime dar nereiškia, kad jo išsaugoti nebeįmanoma. Sprendžiant dėl danties prognozės vertinama, kiek yra prarasta jį laikančio kaulo, kokio gylio periodonto kišenės, ar aktyvus uždegimas ir ar dantis gali tinkamai atlikti savo funkciją.

 

Ar po periodontito gydymo atsitraukusios dantenos atauga?

Dažniausiai savaime jos į ankstesnę padėtį negrįžta. Gydymo tikslas pirmiausia yra sustabdyti uždegimą ir tolesnį audinių nykimą, o ne atkurti jau prarastus audinius. Tam tikrais atvejais gali būti svarstomos periodonto regeneracinės ar dantenų plastikos procedūros.

Ar sergant periodontitu galima tiesinti dantis?

Ortodontinis gydymas planuojamas tik tuomet, kai periodonto būklė yra stabili ir nėra aktyvaus uždegimo. Dantų judėjimas esant nekontroliuojamam periodontitui gali dar labiau apkrauti jau pažeistus dantį laikančius audinius.

 

Ar periodontitas gali paveikti kramtymą?

Taip, ypač pažengusiose ligos stadijose. Silpnėjant dantį laikantiems audiniams, dantys gali tapti paslankesni, keisti padėtį ar jautriau reaguoti į kramtymo krūvį. Dėl to kai kuriems pacientams tampa nepatogu kramtyti kietesnį maistą arba atsiranda jausmas, kad sąkandis pasikeitė.

 

Kaip dažnai po periodontito gydymo reikia tikrintis dantenas?

Kontrolinių vizitų dažnis parenkamas individualiai pagal ligos sunkumą, gydymo rezultatus, burnos higieną ir kitus rizikos veiksnius. Kai kuriems pacientams atvykti pas gydytoją reikėtų dažniau nei atliekant įprastą profilaktinę odontologinę apžiūrą.

 

Pastebėjote periodontito požymių?

Jeigu kraujuoja dantenos, jos atsitraukė, jaučiate dantų paslankumą, verta nelaukti ir užsiregistruoti konsultacijai. Vilniuje galite kreiptis į odontologijos kliniką, o Kaune – į „Senamiesčio kliniką“ arba Tomo Andziulio odontologijos kliniką.